#365laimesdienos - 62 diena

Paskutinis šių metų vakaras. Toks ramus, koks seniai buvo. Nes visada, kaip sniego gniūžtėje užsisuku darbuose, o tai nėra gerai mano sveikatai ir ligai, kurią turiu.

Nors jausdama jos paūmėjimą, esu dėkinga, kad, turbūt, pagaliau išmokau su ja gyventi. Beveik metus laiko ji buvo pasitraukusi ir jau buvau pamiršusi, ką ji reiškia. Deja, kur buvusi kur nebuvusi ji grįžo lygiai tokiu pat metu, kaip ir pasirodė praėjusiais metais.

Nors šį vakarą, dėkingumą labai sunku išreikši, išsakyti, ar aprašyti, tiesiog verčiu save tai padaryti čia ir dabar. Gal šį kartą skambu kaip niekad padrikai, bet esu dėkinga, kad vis dėl to, galiu laikyti save sveika. Kad ir kas benutiktų, žinojimas, kad viskas kontoliuojama ir viskas mano rankose suteikia man stiprybės. Iš tikrųjų, net, sakyčiau, smalsu darosi, kokie mūsų smegenys, vis dėl to, sudėtingi ir įdomūs!

Ačiū, tiesiog už tai, kad nepaisant visokiausių sutrikimų, esu sveika. Net tada, kai tokia nesijaučiu.

Su laime,

Eglė