#365laimesdienos - 67

Daug kalbu ir galvoju apie atvirumą. Apie gebėjimą atvirai reikšti savo nuomonę bei norus. Drasą išsakyti savo tiesą. Drasą būti savimi.

Nes pagalvokit, kiek daug energijos ir laiko atima išsisukinėjimai, atidėliojimai, pasiteisinimai, istorijos. Būvimas atviru, tai lyg akmens nusiridenimas nuo savęs. Sutinku ir žinau, kad kartais galvojame, jog atvirumas įskaudins, nuliūdins, ir , neduok dieve, ims ir kas nors manęs nebemėgs už tai, kad esu atviras.

ir gerai, tegu nemėgsta, bet atsiras dešimtys, šimtai, kurie tai įvertins. Nes tik atviras bendravimas yra lengvas, pilnavertis, negaišinantis nei vienos pusės laiko ir yra galimas tik tarp brandžių, savimi pasitikinčių žmonių.

Šiandien mane pradžiugino atvirumas. Paprastas, kategoriškas, be užuolankų atvirumas.

O koks/kokia esi tu?

Su laime,

Eglė